Ilgai galvojau, kaip šitą kepinį pavadinti. Čia tikrai ne pyragas ir tikrai ne duonelė, nes džiovintų vaisių ir riešutų – gerokai daugiau nei miltų. Anglakalbiai tokius kepinius vadina žodžiu loaf, kuris reiškia kepaliuką, bet lietuviškai taip neskamba, ir tiek. Galiausiai nusprendžiau, kad vadinti skanėstu bus pats tas.
Gardesnio skanėsto pastaruoju metu iš tiesų nesu nesu nei kepusi, nei kur nors valgiusi. O šis dar ir sotus, ir sveikas, ir… Pati tikriausia palaima prie puodelio kavos ar arbatos. Jo norisi dar ir dar – patvirtinta valgytojų. 🙂
Produktai:
- 150 gramų lazdyno riešutų;
- 150 gramų migdolų;
- 100 gramų džiovintų figų;
- 100 gramų džiovintų datulių;
- 100 gramų džiovintų abrikosų;
- 100 gramų džiovintų spanguolių arba vyšnių;
- 100 gramų miltų;
- 150 gramų rudojo cukraus;
- 1 šaukštelis kepimo miltelių;
- 3 kiaušiniai.
Procesas:
- Riešutus ir džiovintus vaisius nuplikyti verdančiu vandeniu ir susmulkinti;
- Miltus, cukrų ir kepimo miltelius sumaišyti dideliame dubenyje. Sudėti riešutus, vaisius ir išmaišyti taip, kad šie apsiveltų sausu mišiniu;
- Kiaušinius išplakti šakute. Plakinį supilti ant miltų, riešutų ir vaisių mišinio. Maišyti tol, kol nebesimatys sausų miltų;
- Gautą masę supilti į kepimo indą, išklotą kepimo popieriumi. Kepti 150 laipsnių karštumo orkaitėje maždaug valandą;
- Iškepus leisti atvėsti, sutvirtėti ir tuomet skanauti.
Skanaus!
Gal kas galit pasakyti kiek laiko pagamintas jis gali stoveti? 😉 Aciu
Kiek esu skaičiusi, net ir savaitę galėtų tokie kepiniai stovėti. Juk nėra čia kam sugesti:)