Šio gruodžio pati sau pavydžiu. Niekur neskubu ir niekur nevėluoju.  Galiu kartu su katinu miegoti iki pietų, skaityti knygas, žiūrėti filmus, ramiai vaikštinėti po miestą. Galiu nežiūrėdama į laikrodį rinkti ir pakuoti kalėdines dovanas patiems brangiausiems. Galiu kiek tik širdis geidžia sukiotis virtuvėje ir gaminti patiekalus, kuriuos pavadinti tinginių maistu neapsiverstų liežuvis.

O jeigu sudėsim dovanas ir virtuvę, gausim su meile pagamintą gardėsį – saldžius riešutus. Supakuoti į mažyčius maišelius jie puikiai tiks ir kaip priedas prie rimtesnių dovanų, ir kaip miela smulkmena, padėsianti ką nors pradžiuginti.

Praėjusiais metais išbandžiau du skrudintų riešutų variantus: su cinamonu ir su kajeno pipirais. Šiemet dairiausi dar kokios nors idėjos ir gavau pasiūlymą riešutus tiesiog karamelizuoti su cukrumi (ačiū, Gintare!). Visą reikalą dar „paturbinau“ cinamonu, muskato riešutu ir gavau rezultatą, kurį valgytojai jau spėjo įvertinti. Todėl nieko nelaukusi dalinuosi idėja su jumis. 😉

Produktai:

• 2-3 saujos lazdyno riešutų;
• 2-3 saujos migdolų;
• 5 šaukštai baltojo cukraus;
• 5 šaukštai rudojo cukraus;
• 1 šaukštelis cinamono;
• žiupsnelis tarkuoto muskato riešuto;
• vandens (tiek, kad apsemtų į puodą sudėtus riešutus).

Procesas:

Pirmiausia siūlau nuo lazdyno riešutų nulupti luobeles. Tam juos reikia sudėti į kepimo skardą ir 180 laipsnių karštumo orkaitėje pakepinti maždaug 10 minučių. Per šį laiką sutrūkinėjusias luobeles nuo atvėsusių riešutų lengvai nulupsite.

Paskui lazdyno riešutų ir migdolų mišinį sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir statykite virti ant vidutinio stiprumo ugnies. Suberkite cukrų, cinamoną, žiupsnelį tarkuoto muskato riešuto. Vis pamaišykite ir virkite.

Kai iš cukraus pradės darytis karamelė, maišykite nuolat ir intensyviai. Karamelė turi pasidaryti sausa ir aplipti riešutus. Pastaba: kai pamatysite, kad karamelė ima vėl skystėti, puodą reikia nukelti nuo ugnies.

Karamelizuotus riešutus išberkite į lėkštę, išskirstykite ir leiskite atvėsti. Tuomet jau galite skanauti arba pakuoti į maišelius ar dėžutes dovanoms. 😉

Skanaus!

P. S. Žmonės kalba, kad laimingi laiko neskaičiuoja. Pasirodo, kad jie nemeluoja, nes gamindama šį gėrį pamiršau pasižiūrėti į laikrodį. Tad visiškai neturiu supratimo, kiek užtrukau. Manau, kad maždaug valandą, bet galiu ir klysti. 🙂