Banoffee pie per kažkokį gimtadienį darbe paragavo mano vyriškis ir jau vakare pasakojo, koks tas banoffee pie nerealus. Tad man neliko nieko kito, kaip tik pažadėti pagaminti ir savaitgalį tą pažadą ištęsėti.

Begamindama susivokiau, kad nieko čia ypatingo – paprasčiausias karamelinis tinginys kitam pavidale. Tik dar patiuninguotas bananais bei grietinėle. O šiaip tai labai teisingas reikalas: lengvai pagaminamas ir pasaldina gyvenimą mažiausiai savaitei į priekį. Žodžiu, labai vykęs pirmas kartas, todėl rekomenduoju ir jums. 🙂

Aš sunaudojau:

• 200 gramų sausainių (šįkart pasirinkau “Gaidelį“, kitąkart gal imčiau, pvz., “Selga“, nes juos lengviau sutrupinti.);
• 250 gramų sviesto (100 gramų – pagrindui gaminti, 150 gramų – karamelei);
• 75 gramus rudojo cukraus;
• 1 skardinę (397 gramus) karameliuoto sutirštinto pieno (galima imti ir paprastą saldintą sutirštintą pieną, bet jį reikės ilgai ir nuobodžiai virti, kol susikaramelizuos);
• 2 bananus;
• pusės citrinos sultis (kitąkart imčiau visos, nes citrininė gaiva labai dera prie karamelės saldumo);
• 200 mililitrų grietinėlės;
• pieniško šokolado viršui papuošti.

Procesas buvo toks:

Pirmiausia pasigaminau torčiuko pagrindą. Sausainius sutrupinau kiek įmanoma smulkiau. Kaip žinia, tai paprasčiausia padaryti juos sudėjus į maišelį ir nuoširdžiai padaužius kočėlu. 😉 100 gramų sviesto išlydžiau puode ant silpnos ugnies. Į sviestą sumečiau trupinius ir gerai išmaišiau. Šita masė keliavo į torto formą nuimamais kraštais. Trupinius tolygiai paskirsčiau, gerai prispaudžiau rankomis ir padariau kraštelius. Jų reikia tam, kad vėliau neišbėgtų karamelė. Pagrindą įkišau į šaldytuvą stingti.

Per tą pusvalandį, kol jis stingo, pasigaminau karamelę. Likusį sviestą išlydžiau puode ant silpnos ugnies ir subėriau cukrų. Toliau kaitinau ir maišiau tol, kol sviestas ištirpo. Tuomet sudėjau karamelizuotą sutirštintą pieną. Vėl kaitinau ir maišiau, kol pasidarė vientisa masė ir ėmė burbuliuoti. 🙂

Karamelinę masę tolygiai paskirsčiau ant pagrindo ir dar valandai įkišau į šaldytuvą. Per tą valandą siūlau eiti pasportuoti – sąžinė bus ramesnė, kai negalėsit sustot valgyt šito skanėsto.

Tai va, po valandos ant karamelės sluoksnio dėjau riekutėmis supjaustytą bananą ir viską apšlaksčiau citrinos sultimis. Ant viršaus keliavo plakta grietinėlė (tiesa, ją reikia plakti ne iki standžių putų, o tik iki tol, kol sutirštės). Viršų puošiau tarkuotu pienišku šokoladu. Viskas!