Žinot, tuos vėlyvo rudens ar žiemos vakarus, kai pradeda temti jau maždaug nuo pietų (arba išvis neišaušta), lauke šalta ir drėgna, o dar, rodos, ir peršalimas kabinasi? Geriausias dalykas tokiais vakarais – didelis puodelis karštos aviečių arbatos.

Dabar kaip tik pats laikas skinti sode nokstančias avietes ir pasiruošti vieną kitą stiklainėlį dar vasara kvepiančios aviečių uogienės. Manasis variantas su slaptu ingredientu – trupučiu čili pipiro. Tad ragaujat uogienę saldumą pakeičia subtilus, vos juntamas, aštrumas. Jei nemėgstate aštriai, pipiro galima nedėti visai, o jei labai mėgstate – galima dėti ir daugiau. 🙂

Beje, ši uogienė nereikalauja daug laiko. Geras pusvalandis – ir keli stiklainėliai jau keliauja į žiemos atsargų lentyną!

Produktai:

• 1,5 litro aviečių;
• 200-250 gramų cukraus (cukraus kiekį reguliuoju pagal skonį, kad nebūtų rūgštu);
• Šlakelio vandens (apie 50 mililitrų);
• 1/3 čili pipiro (jei mėgstate aštriau, galite dėti ir daugiau, o ir šiaip pipiras pipirui nelygu).

Procesas:

• Nuplautas avietes sudėti į puodą, įpilti šlakelį vandens, kad jis apsemtų dugną ir pastatyti virti. Dažniau įprasta uogas užpilti cukrumi, palaukti, kol iš jų ištekės sunka ir tik tuomet statyti virti. Įpylus vandens, laukti nebereikia, skystis iš uogų išteka verdant, o vanduo tiesiog išgaruoja. Tokia maža gudrybė padeda sutrumpinti laiką, kurį reikia skirti uogienei virti;
• Virti ant mažos ugnies, vis pamaišyti ir nugriebti susidariusias putas;
• Kai užverda, pavirti 5-7 minutes, tuomet supilti cukrų. Iš pradžių, galima pilti mažiau ir paragavus nuspręsti, ar jo reikia dar, ar uogienė jau pakankamai saldi;
• Kai uogienė jau norimo saldumo, pavirti dar keletą minučių ir sudėti smulkiai supjaustytą čili pipirą. Pavirti dar keletą minučių arba tol, kol uogienė pasiekia norimą tirštumą. Aš labai tirštos neverdu, tad visas procesas man užtrunka vos gerą pusvalandį;
• Paruoštą uogienę išpilstyti į paruoštus – kruopščiai išplautus, šiltus – stiklainėlius ir uždaryti.

Skanaus!