Kalbininkai man primintų, kad lietuviškai reikia rašyti “spagečiai su karbonarišku padažu“. Bet aš manau, kad kalbininkai yra labai blogi žmonės, o maistas yra skanesnis, kai jo nevadinam visaip kaip negražiai. Man, pavyzdžiui, nuotaika sugenda iškart, kai pasakau “karbonariškas padažas“. Kadangi čia yra mano, o ne kokių kalbininkų blogas, rašau taip, kaip man skaniau.

Gerai, dabar jau apie makaronus. Čia turėčiau pašlovinti “BBC Good Food“. Ten jau radau pasakišką Lotaringijos kišo arba, kaip pasakytų kalbininkai, lotaringiško apkepo receptą.

O šiandien BBC aptikau labai puikią spaghetti carbonara idėją. Pavyko šimtą kartų skaniau nei kokiam “Vapiano“, tad dalinuosi su jumis. 🙂

Man reikėjo:

• pusės pakelio spagečių (maždaug 250 gramų);
• gabaliuko rūkytos mėsytės;
• kelių skiltelių česnako;
• 2 kiaušinių;
• 250 mililitrų grietinėlės;
• “Džiugo“ sūrio;
• šlakelio alyvuogių aliejaus;
• prieskonių: druskos, maltų juodųjų pipirų, šviežių petražolių.

Gaminau taip:

Spagečius išviriau pasūdytam vandeny.

Kol jie virė, padariau kitus du darbus. Pirmas: kiaušinius išplakiau su grietinėle ir į gautą reikalą įmaišiau kelias saujas tarkuoto sūrio. Antras: įkaitintoje keptuvėje su alyvuogių aliejumi pakepinau smulkintą česnaką ir kubeliais supjaustytą mėsytę, pabarsčiau pipirais.

Išvirusius spagečius sudėjau į keptuvę, užpyliau kiaušinių ir grietinėlės plakiniu, gerai išmaišiau. Svarbu, kad šis veiksmas vyktų ant silpnos ugnies. 🙂

Paruoštus makaronus dėjau į lėkštes, barsčiau tarkuotu sūriu ir smulkintom šviežiom petražolėm.

Jei bandysit ir jūs, skanaus! 😉